- kibilkš
- kibìlkš interj., kibil̃kš žr. kibilkšt: 1. Kibìlkš, kibìlkš ir ateina senelis Upt. 2. Žmogus kibìlkš ir apvirto Ut, Dbk. 3. strykt, liuokt: Kibìlkš ir peršoko per tvorą Šmn. Pasispardęs [arklys] kibil̃kš, kibil̃kš nudūko Jnšk.
Dictionary of the Lithuanian Language.